„l’Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers“
Prancūzas Denis Diderot XVIII a. ketvirtąjame dešimtetyje sukūrė ambicingą planą. Jis ketino surinkti visas žmonijos žinias į vieną didžiulę enciklopediją, skirtą visiems žmonėms. Norėjo dalintis žiniomis įvairiomis temomis: botanikos, patologijos, mokesčių, senųjų amatų aprašymu ir daugeliu kitu. Tokiu būdu, ne tik pasidalinti su visais žmonėmis žiniomis, bet ir “po truputį keisti jų gyvenimom filosofiją”.
Šiai veiklai (1745 m.) į pagalbą jis pasikvietė garsų matematiką Jean d’Alembert. Prasidėjo veikalo „l’Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers“ („Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas“) kūrimas. Per keletą mėnesių Denis Diderot ir Jean d’Alembert įdarbino maždaug 150 autorių. Tarp jų buvo filosofai J. J. Rousseau ir Ch. Montesquieu, matematikas G. L. Buffon, filosofas Voltaire. Prie knygos kūrimo prisidėjo daug nežinomų žmonių – darbininkų, amatų klasės atstovų. Pirmasis tomas pasirodė 1751 m., praėjus šešeriems metams po Diderot sumanymo paskelbimo. Žmonės pirmąjį tomą skaitė su dideliu susidomėjimu. Skaitytojai ne tik gavo žinių, bet ir naujų idėjų, kurios, savo pažiūromis, prieštaravo bažnyčiai. Tad, po metų ši knyga buvo uždrausta, o D. Diderot buvo sulaikytas. Jo namuose atlikta krata, buvo ieškota rankraščių su naujais enciklopedijos straipsniais. Rankraščiai nebuvo surasti, nes juos paslėpė pagrindinis šalies spaudos cenzorius Chrétien de Lamoignon de Malesherbes, žmogus, kuris ir įsakė atlikti kratą. Jo ir kitų įtakingų rėmėjų dėka ilgainiui enciklopedijos rašymo ir leidybos darbai atnaujinti.
Garsioji enciklopedija sparčiai plito po Europą. Knygą stengėsi perskaityti ar įsigyti vis daugiau žmonių. Knyga tuo metu kainavo maždaug trejų metų vidutinio darbininko uždarbį, knyga pradžioje buvo labiau pasiekiama aristokratų luomo žmonių, tačiau ilgainiui, per bibliotekas, pasiekė ir vidurinę klasę.
1757 m. enciklopediją ištiko krizė. Rašant septintą tomą Prancūzijoje pasklido gandai apie ateistus ir apie kėslus nužudyti karalių. 1757 m. sausį buvo pasikėsinta į karalių Liudviką XV. Po šio įvykio karalius pagrasino mirties bausme visiems, kurie prieštaraus bažnyčiai ir absoliutinei monarchijai. Bažnyčia apkaltino enciklopedijos autorius sąmokslu prieš pačią krikščionybę ir monarchiją. Netrukus Prancūzijos vyriausybė uždraudė tęsti darbą.
Dauguma autorių atsisakė dirbti drauge, tad D. Diderot su keletu pagalbininku tęsė darbą vienas. Vienas jų – Louis de Jaucourt, parašęs 17288 straipsnius įvairiomis temomis. Viena jo aprašytų temų – popieriaus marmuravimas ( Vol. 11 (1765), p. 859 ). Graviūrose ir aprašomąjame tekste tiksliai pavaizduoti poperiaus marmuravimo įrankiai, medžiagos, pats popieriaus dekoravimo procesas. Ilgą laiką žinios, kurios buvo prieinamos tik popieriaus marmuravimo meistrams, jų šeimos nariams ir mokiniams, buvo prieinamos plačiai visuomenei.
Iki 1772 m. buvo išleisti 28 tomai: 17-a tomų sudarė tekstai (71818 straipsnių), o kitus 11-a – vario raižymo technika atliktos tekstų 3129 iliustracijos . Tad buvo sukurtas Šviečiamojo amžiaus „Google“.
https://quod.lib.umich.edu/cgi/t/text/text-idx?c=did;cc=did;rgn=main;view=text;idno=did2222.0001.236
Atvirutes, su enciklopedijoje pavaizduotomis popieriaus marmuravimo graviūromis, galite įsigyti https://www.instagram.com/ten.kur/